Dictionary of the Lithuanian Language.
keliautojas — keliáutojas, keliáutoja dkt. Bebáimiai jūrų keliáutojai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
keliautoja — keliáutojas, keliáutoja dkt. Bebáimiai jūrų keliáutojai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
piligrimas — piligrìmas, ė smob. (2) DŽ 1. Š keliaujantis maldininkas, keliautojas į šventąsias vietas. 2. prk. keliautojas, keleivis … Dictionary of the Lithuanian Language
kuprinėtojas — kuprinėtojas, a Bendroji informacija Kirčiuotos formos: kuprinėtojas, kuprinėtoja Kirčiuotė: 1 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: lietuvių, plg. anglų k. backpacker. Pateikta: 2012 10 13. Atnaujinta: 2014 03 26. Reikšmė ir… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
atstas — 2 ãtstas, à adj. (4) tolimas, tolus: Keliautojas iš ãtsto krašto Jzm. atstaĩ adv.: Pamidorus sodint atstai nuo bulvių, kad bulvių puvinys neužpultų Skm … Dictionary of the Lithuanian Language
išlaidauti — išlaidauti, auja, ãvo intr. DŽ lengvai, be būtino reikalo leisti pinigus, daryti išlaidas: Aš esu keliautojas, tai man negalima išlaidauti rš. | refl.: Nenorime išlaidautis Zp … Dictionary of the Lithuanian Language
keleivis — keleĩvis, ė smob. (2) K, J, Kp, Tv; SD263 keleivỹs, ė̃ (3b) DP39; MŽ528, R keliautojas, keliauninkas: Nuo keleivio kojų aukštyn kilo dulkės J.Marc. Už kiek metų jie keleĩviais atvažiavo Šil. Parvažiavo keleivė vakare rš. Paukščiai keleĩviai… … Dictionary of the Lithuanian Language
keliauninkas — keliauniñkas ( ỹkas J), ė smob. (2) KII128, keliauninkas (1) K, J; Lex103, R, MŽ528 kas keliauja, keliautojas, keleivis: Keliauninkas – kurs vis keliauna J. Giedri saulelė savo spinduliais šildo žemę, plentą ir keliauninkus J.Bil. Senelio… … Dictionary of the Lithuanian Language
marininkas — ( inykas), ė smob. [K], prš jūrų keliautojas, jūrininkas: Dar IX šimtmetyje rado ją (prūsų gyvenamą vietovę Truso) marininkas Vulfstanas žydint LTII599(Bs). Ji eina pamariu, žiūri – plaukia laivas; pamojo skepeta, marinykai privažiavę paėmė ją… … Dictionary of the Lithuanian Language
nasrai — nasraĩ sm. pl. (4) K; R 1. snukis, žiotys (gyvulio, paukščio): Šuns nasraĩ, o žmogaus burna J. Nasruosè žiodmuo, liežuvis, dantys J. Bene i tau kaip varlei nasraĩ užaugo Slnt. Šuns nasrai dažniausia būva juodi Stak. Tas arklys kietų nasrų… … Dictionary of the Lithuanian Language
